Netradicinė istorijos pamoka Kėdainiuose

  • Paskelbė : Darius J. Kazlauskas
  • Paskelbta: 2019-11-27
  • Kategorija: Aktualijos

Lapkričio 26 dieną  būrelio „Istorijos labirintais“ dalyviai vėl išsiruošė į kelionę. Šį kartą į Kėdainių kraštą. Pakeliui į Kėdainius trumpam stabtelėjome  Ruoščių kaime.  Jo apylinkėse aplankėme paminklą,  žymintį  geografinį   Lietuvos centrą, kurį 1995 m. nustatė Lietuvos žemėtvarkos institutas ir ta proga čia buvo pastatytas akmuo. Vėliau pagal architekto Vytauto Kundroto projektą atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Aukštaitiją ir Žemaitiją. 

     Kėdainių daugiakultūriniame centre, kuris įkurtas  buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje, mūsų laukė gidė Audronė, kuri  pravedė integruotą pamoką- ekskursiją  po Kėdainių senamiestį „Religinės konfesijos ir jų maldos namai Kėdainiuose”.     Vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, gėrėjomės didingumu dvelkiančia istorija. 1655 m. Kėdainius išgarsino čia pasirašyta Kėdainių unija su Švedija. Unijos iniciatorius buvo  Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės  politinis bei karinis veikėjas Jonušas Radvila. 

      Ekskursijos  metu susipažinome  su judaizmo, katalikų, stačiatikių, evangelikų reformatų tikėjimo nuostatomis, apeigomis, maldos namais, jų panašumais ir skirtumais.  Pažinimo kelionė prasidėjo nuo sinagogos.  Gidė Audronė supažindino su žydų šventėmis, papročiais, tikėjimu. Perskaitę  judėjų 10 Dievo įsakymų, turėjome juos palyginti su katalikų 10 Dievo įsakymų.  Ypač daug sužinojome apie žydų šventę  šabą ir jos metu naudojamus daiktus ( kipą, šabo žvakidę...), vaišinomės macais.  Antrieji  aplankyti maldos namai- evangelikų reformatų bažnyčia. Ji- dviejų aukštų, joje  nėra skulptūrų ar Dievo atvaizdų, nes evangelikai tiki, kad dvasios neįmanoma pavaizduoti. Taip pat įdomus faktas, kad šio tikėjimo atstovai nepripažįsta Mergelės Marijos kulto. Dabar ši bažnyčia yra restauruojama ir mes negalėjome bažnyčios rūsyje aplankyti  kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejaus.    Po to aplankėme katalikišką Šv. Juozapo bažnyčią, kuri labai skyrėsi nuo  evangelikų reformatų bažnyčios.  Ji puošni, čia daug skulptūrų,  Dievo bei Mergelės  Marijos atvaizdų.   Paskutinieji  aplankyti maldos namai buvo stačiatikių  Viešpaties Atsimainymo cerkvė, kurios  viduje išsiaiškinome,  kuo skiriasi ir kuo  panašūs katalikų ir stačiatikių tikėjimai. Pati cerkvė šviesi ir išpuošta įvairiausiomis skulptūromis. 

     Ekskursijos pabaigoje trumpam stabtelėjome Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje, kurios steigėjas buvo  Kristupas Radvila. (XVII a.). Joje dėstė garsūs to meto Europos mokslininkai (filosofas Adomas Rasijus bei gydytojas Adomas Freitagas). Aplankėme gimnazijos rūsį, kur spėjama XVII a. I pusėje veikė spaustuvė. Šiandieninės gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus universitetą. 

   Papietavę  miesto blyninėje, pasukome namų link. Namo grįžome  puikiomis nuotaikomis, praplėtę  istorijos, tikybos ir geografijos žinias.

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
4. 10.55 - 11.40
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.50 - 10.35
  • 4. 10.55 - 11.40
  • 5. 12.00 - 12.45
  • 6. 12.55 - 13.40
  • 7. 13.50 - 14.35
  • 8. 14.45 - 15.30