Mokymai Suomijoje

2020 metų kovo 2-5 dienomis Suomijos Nacionalinė agentūra organizavo mokymus jaunimo darbuotojams tema „Žmogaus teisės ir įvairovė kaip pagrindas kuriant saugias erdves darbui su jaunimu“. Susirinko 25 dalyviai iš 22 šalių (iš 514 kandidatų).

            Mokymų tikslas - įgyti daugiau žinių ir suvokimo apie:

• Žmogaus teisių sistemą, kaip teisinį į(si)pareigojimą ir priemonę pakyčiams darbe su jaunimu.
• Mažumų patiriamą stresą, turintį įtakos kasdieniam jauno žmogaus gyvenimui.
• Saugių erdvių apmąstymą.
• Tai, kaip užtikrinti skirtingų jaunimo grupių (pvz. LGTB, neįgaliųjų) dalyvavimą jaunimo veiklose. 

            Kovo 3-ioji. Žmogaus teisės ir darbas su jaunimu. Pirmoji mokymų dalis prasidėjo oficialiu temos pristatymu apie Žmogaus Teisių deklaracijos istorinį pagrindą ir tolimesnį vystymąsi, įstatyminio fondo plėtojimą. Aptarta žmogaus teisių reguliavimo struktūra nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, pagrindinės tarptautinės žmogaus teisių sutartys, Jaunimo įstatymas Suomijoje, jaunimo darbuotojų vaidmuo ir žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai darbe su jaunimu. Vyko labai aktyvios diskusijos apie tai kaip veikia arba priešingai ŽT konvencijos laikymasis realybėje, kokie vyksta esminiai procesai ir kaip skirtingai šalys laikosi įstatymų, susijusių su aukščiau minėta tema. Nemažai laiko buvo skirta individualių patirčių pristatymui, nes dalyviai atvyko iš įvairaus tipo organizacijų su pačiomis įvairiausiomis patirtimis.

            Po pietų lankėmės Sateenkaavera - erdvėje, skirtoje darbui su LGTBIQA+ (terminas žinomas kaip inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transseksualūs žmonės ir kt.). Įstaigos darbuotojos pristatė darbo principus, svarbias įžvalgas, sėkmes ir nesėkmes. Po pristatymų vyko intensyvios diskusijos, dalijimasis kitų šalių patirtimis ir naudingomis skaitmeninėmis erdvėmis.

            Kovo 4-toji prasidėjo jaunimo darbuotojos Minna Jauho‘s pristatymu apie saugias erdves jaunimui, jaunimo tarnybų veiklą aptariant konkrečią Sankarit idėją apie jaunų žmonių su negalia įtrauktį į veiklas. Jauni žmonės patys pasirenka ir planuoja veiklas, jaunimo darbuotojai padeda jiems įgyvendinti idėjas ir kuria saugią erdvę taip, kad kiekvienas galėtų jaustis savimi.

            Itin įkvepiantis buvo aktyvistės Seldos Demirtras pris(is)tatymas. Moteris kalbėjo apie erdves žmonėms su negalia ir apie jų teises. Būdama neįgali (riboto judumo dėl paralyžiuotų kūno dalių) Selda pristatė savo pasiekimus, tikslus baigti pradėtas studijas, siekiant tapti jaunimo darbuotoja, ir sunkumus, su kuriais susiduria. Itin jautriai ji pristatė save: „taigi, jūs matote ne mane, o tik dalelę manęs“. Moteris su humoro prieskoniu ir nuoširdžiu pasakojimu pristatė kasdienes realijas ir abejones dėl galimybių lygiaverčiai dalyvauti įvairiuose gyvenimo lygmenyse. Ji išreiškė viltį, kad ateityje nebeliks jokių jaunimo namų ir kad visi leis laiką bendrose erdvėse. Neįgaliame žmoguje galime pamatyti tikrai daugiau, nei tik neįgalumą. Viena, kai tu GALI dirbti, kita, kai tu gali dirbti tai, ką tu GALI. Taip Selda išreiškė abejones, kad ji tiki, jog gali dirbti jaunimo darbuotoja, tačiau jai reikia dar tuo įtikinti ir kitus.

            Suomijos Žmogaus teisių sąjungos atstovė Michaela Moua, terapeutė, nepaprastai sudomino ne tik savo pristatymu apie mažumų patiriamą stresą, bet ir savo asmenybe, pristatydama asmeninę patirtį, gyvenimo pavyzdžius. Ji kalbėjo apie tai, kaip normos ir įvairios jėgos struktūros paveikia jaunus žmones jų kasdienėje veikloje. Mažumų patiriamas stresas itin veikia psichinę asmens sveikatą per (ne)egzistuojančias normas ir jų poveikį žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei.

         Mažumoms patiriant stresą išryškėja simptomai, panašūs į potrauminę būseną, tik pastaroji vystosi palaipsniui o mažumų atveju simptomai nuolat atsinaujina. keičiasi ir pan. Socialiniame teisingume egzistuojantis internalizuotos priespaudos terminas yra koncepcija, kai priespaudą patirianti grupė naudoja priešingos grupės metodus prieš save. Tai įvyksta, kai viena grupė suvokia vertės nelygybę kitos grupės atžvilgiu ir nori būti tokia, kaip labiau vertinama grupė. Kaip pavyzdį Michaela pateikė asmeninę patirtį, kai, būdama paauglė iš Somalio, ji tiesino plaukus ir šviesino savo veido odą įvairiomis kosmetinėmis priemonėmis norėdama labiau patikti, būti priimtina bendraamžių grupėms Suomijoje. Kaip veikia mechanizmas? Žmogus, patiriantis „norminimą“ pradeda save pervertinti arba nuvertinti; pajuokti pats save; elgtis normatyviai (kaip labiau priimta visuomenei); netgi pradeda vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ir pan. taip save atvesdamas į socialinę izoliaciją. Vienas mokymų dalyvis iš Graikijos pateikė tokį mažumų atstovo savijautos pavyzdį: įsivaizduokite save, dešiniarankį, įmestą į kairiarankių pasaulį (ir priešingai). Mažumų atstovas išsiugdo šeštąjį pojūtį, susijusį su stresą sukeliančiai faktoriais: prie ko nesisėsti autobuse, pereiti į kitą kelio pusę pamačius triukšmingų jaunuolių grupę ir pan. Svarbu suvokti, kad stresą sukeliantys faktoriai glūdi pačio žmogaus viduje, ne visuomenėje (performative normativity).  

         Pagalbą mažumų stresui įveikti galima suteikti akcentuojant saugių erdvių kūrimą, ugdant kritinį požiūrį į norminimą, siekiant įvardinti kiekvieną patirtį ar problemą atitinkamais terminais tam, kad patiriantis stresą suvoktų egzistuojančią situaciją. Svarbus patirtos problemos pripažinimas, tuo pačiu svarbus ir savęs pažinimas. Reikia padėti jaunam žmogui pažinti stipriąsias savo puses, kurių pats jis gali ir nematyti. Pozityviai mąstančių bendraminčių grupė, grupinė terapija taip pat padeda mokytis rūpintis savimi. Ne išimtis ir muzika, pop-kultūra kaip priemonė savirealizacijai. Buvo paminėtas ir „teflon preople“ terminas apibūdinti žmonėms, kurie arba išsprendžia iškilusią problemą iš karto, arba tiesiog ją paleidžia.

            Žmogaus teisių sąjungos Suomijoje atstovė Aija Salo pristatė lygiateisiškumo planavimo svarbą. Siekiant išvengti diskriminacijos, nelygybės ir priekabiavimo įstaigose yra svarbus šis planavimas kuriant lygias ir vienodai prieinamas sąlygas kiekvienam. Suomijoje egzistuoja teisinis pagrindas valdžios institucijoms (savivaldybėms, ministerijos, regiono tarnyboms), mokykloms ir kitoms švietimo institucijoms, darbdaviams, turintiems 30 ir daugiau darbuotojų. Svarbu išsiaiškinti esamą situaciją įstaigoje ir kurti priemones, užtikrinančias lygias teises visiems.

            Kas yra lygybė ugdyme? Ar tik priemonės, kurias vienodai pateikiame mokiniams? Paveikslėlis puikiai iliustruoja pateiktų priemonių ir galimo pasiekti rezultato proporciją. Itin aktualu mokykloms siekiant ugdymo kokybės. Čia buvo diskutuojama apie papildomą pagalbą (ne tik pagalbos mokiniui specialistai, bet ir kvalifikuoti mokinio (ne mokytojo) pagalbininkai) mokiniams, susiduriantiems su įvairiais mokymosi sunkumais.

            Aija pateikė pavyzdį kaip išvengti nelygybės ir diskriminacijos kuriant Jaunimo Namų saugios aplinkos kūrimo planą.

            Aktualios mokykloms medžiagos pateikė Nitin Sood – patarėjas diskriminacijos klausimais. Plėtodamas tą pačią lygiateisiškumo temą Nitin akcentavo termino – saugių erdvių – kūrimo svarbą pateikdamas esminius principus (taisykles). Saugių erdvių terminas nėra naujas. Jis atsirado apie 1960-1970-tuosius metus Amerikoje vykusių moterų ir vyrų Queer (terminas vartojamas nurodyti asmenims, kurių seksualinė orientacija arba/ir lyties identitetas skiriasi nuo priimtos normos) judėjimų metu.

            Pirminė principų funkcija apima įtraukiančios aplinkos kūrimą ir palaikymą taip sudarant galimybes ypač pažeidžiamoms jaunimo grupėms prisijungti ir dalyvauti veiklose kuriant stiprius bendruomeniškus  ryšius. Svarbu formuoti socialinį požiūrį ir praktiką, priešingą fiziniam saugumo poreikiui ieškoti durų pro kurias galima būtų pabėgti iškilus grėsmei. Nitin akcentavo, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už socialiai prieinamos erdvės kūrimą, paremtą pagalba, o ne grėsme.

            Siekiant išvengti naivaus požiūrio, turbūt, tiksliau būtų kalbėti ne apie saugią erdvę, o saugesnę, nes tai tikrai įmanoma. Pristatydamas saugių erdvių politiką Helsinkyje Nitin papasakojo, kad Centrinė Oodi biblioteka buvo pirmoji įgyvendinusi šią politiką tiek visuomenės, tiek personalo lygmeniu (su situacijos analize – tad turėjome galimybę paanalizuoti detaliau). Vidinis Žmogaus teisių tinklas darbdaviams organizavo pasitarimą, kurio metu buvo kartu aptartos ir suformuluotos saugios erdvės taisyklės. Buvo paminėtos įstaigos, kurios taip pat planuoja kurti taisykles, tinkančios išskirtinai tik tai erdvei, kurioje vyksta veiklos. Taisykles galima kurti patiems, bet galima į pagalbą pasitelkti ir profesionalus. Ateityje planuojama saugių erdvių politiką taikyti visų renginių, veiklų metu. 

            Čia svarbu akcentuoti – neturime jaustis atsakingi už problemos išsprendimą, svarbu ją identifikuoti tam, kad galėtume kurti taisykles, jų laikytis taip gerbdami vienas kitą ir sudarydami sąlygas visiems jaustis gerai ir pilnavertiškai. Saugių erdvių taisyklės – tai priemonė, leidžianti kurti kartu, stiprinti bendruomeniškumą ir atsakomybę.

            Tiesa, kovo 4-osios dienos veiklas koordinavo teisininkė Eeva Tupi, kurčioji, kuriai ženklų kalba vertėjavo dvi moterys, pasikeisdamos. Net jei Eeva nukreipdavo akis kuriam laikui į kompiuterio ekraną – moterys nenustodamos vertė kiekvieną pokalbių detalę. Buvo pastebimas betarpiškas supratimas – visų kalbėjusiųjų atžvilgiu – pasiūlo pagalbą, atneša vandens ir pan.

            Kovo 5-oji – praktinė diena. Refleksija, susijusi su mokymų medžiaga, darbas grupėse siekiant įsigilinti į individualias situacijas įstaigose ir pasiūlyti sprendimus problemoms spręsti, praktinis metodų taikymas (žinoma, čia buvo daugiausia emocijų, juoko ir ašarų).  

            Taigi, mokymų metu išgirdome daug naujos medžiagos, terminų, pasidalinome išskirtinėmis patirtimis, labai daug diskutavome. Dalyviai – nepaprastai spalvinga auditorija! Kad ir iš skirtingų šalių, bet nejutome kultūrinių skirtumų. Vyravo darbinga ir draugiška atmosfera. Mano „kambariokė“ – Anke iš Olandijos – nepaprastai įdomi pašnekovė. Prieš 10 metų, 11 mėnesių savanoriavusi Lietuvoje, Anke gebėjo nustebinti lietuviškais žodžiais, prisiminimais.

             Ką taikysiu savo darbe? Visų pirma – dalinsiuosi patirtimi, tikrai daug kalbėsiu su mokiniais apie žmogaus teises ir kaip jų paisymas turi įtakos kiekvieno mūsų gyvenimo kokybei. Egzistuojančios patyčios įvairiais lygmenimis yra ta sritis, kuri tiesiogiai susijusi su  asmens, kaip žmogaus, teisių pažeidimu. Visi žinome apie egzistuojančias žmogaus teises, bet kaip jas perkelti į kasdienybę, kaip jas „įdiegti“ į mus supančią aplinką? Po mokymų supratau – reikia kalbėti, tikrai daug. Svajoju sukurti saugių erdvių taisykles kartu su mokiniais. Mokymuose užsiminė, kad žodis „toleruoti“ turėtų būti keičiamas žodžiu „gerbti“. Toleruodami pripažįstame pakantumą „kitokiam“, tad turėtume tiesiog gerbti „kitokį“. Norisi, kad visi jaustume pilnatvę būdami gerbiami ir gerbiantys vieni kitus. Jaučiuosi dėkinga už galimybę tobulėti.