Žolės deginimas

Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Tokių gaisrų metu apdegama ar netgi žūstama.

Be to, pernykštės žolės gaisrų metu pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai ir kiti gyvūnai. Atvirų teritorijų gaisruose sudega paukščiai,  jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys. Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir pastatus.

Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui.

Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės, gaisro apimtą namą gesinti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.

Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Verta žinoti, kad  pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

O laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose.  Prieš tai būtina įvertinti, ar tai saugu. Negalima jo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti  vandeniu.

Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos.

Pamačius degančią žolę nepraeiti pro šalį, nedelsiant iškviesti ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu – 112, o jei yra galimybė, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.

Primename, jog deginant žolę ne pagal reikalavimus yra skiriamos ne tik piniginės baudos (administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų), bet privaloma atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti tūkstančius eurų.

Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

Arūnas Akulavičius