Dėl gaisrų prevencijos atvirose teritorijose 2022

Degini žolę – keli pavojų gyvybei!

Vos nutirpus sniegui, ugniagesiai gelbėtojai jau kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose žūsta žmonės. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
• Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
• Laužą kurti tik tam paruoštose vietose, prieš kuriant laužą pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti – užpilti žarijas vandeniu.
• Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos;
• Pamačius degančią žolę, nepraeiti pro šalį – mažą gaisrą bandyti gesinti patiems ir kviesti ugniagesius tel. 112.

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

MIESTUOSE DEGINTI LAUŽUS DRAUDŽIAMA!