Šiandien daug kalbame apie kultūrą, identitetą, vertybes ir savo krašto pažinimą. Kiekviena šalis turi nepaprastai turtingą kultūrinį palikimą, svarbų ir artimą, metai iš metų perduodamą kartoms.
Kol jaunas žmogus, jis geria į save tai, kas vėliau tampa kiekvieno savastimi, asmenine vertybe. Ir tai vyksta kiekviename pasaulio kampelyje!
Vieniems keistai skambantys muzikos garsai yra gražiausia muzika kito ausiai, vieniems duona ir druska yra simboliu tapęs derinys, kitiems tai tik kasdienis maistas.
Ar būtina pažinti tai, kas tau nėra artima? Ar reikia bandyti suprasti tai, ko nesi patyręs ar išbandęs? Turbūt, kad tai yra svarbu. Svarbu todėl, kad suprastume, kokias vertybes puoselėja ne tik mūsų kraštas, bet ir visas pasaulis. Ir suprastume, kad esminės vertybės mažai kuo skiriasi.Ramučių gimnazistai pasinėrė į kultūrinį pažinimą jau 2020 metų rudenį, kai pirmą kartą susitikome aptarti dvejus metus truksiančias Erasmus+ veiklas. Šešios šalys – Italija, Ispanija, Portugalija, Turkija, Estija ir Lietuva – pasileido į pažintinį kultūrinį turą! Erasmus+ projektas „Skaitmeninis kultūrinis paveldas XXI amžiaus įgūdžių kontekste” apjungė šešių šalių dalyvius, suteikdamas galimybę pasidalinti savo kraštui būdinga kultūrine savastimi naudojant skaitmenines priemones.
Argi galima dar ką nors naujo sukurti, kai gausu profesionalios medžiagos!? Įsitikinome, kad galima! Galima sukurti tai, ką mato, jaučia ir žino mokiniai, jų šeimos nariai, jų seneliai ir netgi proseneliai! O jie žino daug!
Neleidome liūdesiui apgaubti projekto dalyvių dėl pandemijos sukurtų barjerų iš arčiau pažinti ir pabūti kultūrinėje erdvėje šalies, kurioje turėjo vykti mobilumai, tad visas veiklas perkėlėme į virtualią erdvę. Pirmasis virtualus susitikimas vyko Portugalijoje sausio 18-20 dienomis. Antrasis susitikimas vyko Estijoje kovo 17-19 dienomis, o trečiasis susitikimas vyko Lietuvoje balandžio 26-28 dienomis. Visi susitikimai turėjo panašų veiklų išdėstymą, tačiau kultūrinės veiklos buvo skirtingos. Visų pirma mokiniai supažindindavo su savo krašto apylinkėmis, virtualiai pavedžiodavo po savo ugdymo įstaigą pristatydami ugdymosi aplinką ir veiklas. Dar pirmomis susitikimo dienomis grupėse mokėmės projekto partnerių kalbos, kai mokiniai, tapę mokytojais, mokė partnerius elementarių frazių savo kalba. Labai smagu bent trumpam gebėti portugališkai ir estiškai prisistatyti ir trumpai papasakoti apie save . Tradiciškai mokiniai namie gamindavo savo kraštui būdingus patiekalus filmuodami visą gaminimo procesą. Kultūrinėms veikloms pasiruošti ir pristatyti visų šalių parneriai ieškojo ir rado unikalių būdų! Mokiniai „pajungė“ savo artimuosius, senelius ir gimines pasidalinti patirtimi, papasakoti apie savo vaikystę, pomėgius, tradicinį gyvenimo būdą, žaistus žaidimus, puoselėtas šeimos tradicijas ir kt. Ir visa tai mokiniai paruošė originaliai filmuodami, ruošdami vertimus, subtitrus, muzikuodami, šokdami, dainuodami, piešdami, siūdami ir kt. Mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse naudodami virtualias platformas, kurdami tradicinius gyvenamuosius namus, kurdami žaislų istorijas, šokdami tradicinius šokius. Lietuvaičiai didžiuodamiesi mokė lietuvių kalbos, pristatydami jos tolimą ir garbingą kilmę (nepaprastas jausmas girdėti tiek užsieniečių, trumpai pristatančių save ir savo pomėgius lietuviškai! Žinoma, virėme cepelinus, ragavome burokėlių sriubą ir šaltibarščius virtualiai (gerai, kad pristatymas sutapo su pietų pertrauka ). Visų šalių dalyviai pristatė savo šaliai, regionui, kraštui būdingą tradicinę muziką, dainas, šokius ir rūbus. Kūrybinių dirbtuvių metu nuo šokių siūbavo grindys skirtinguose pasaulio kampeliuose! Virtualus mobilumas Lietuvoje užsibaigė su gilia emocija. Iš kurgi tai emocijai rastis nuotoliu, kai pirmadienį visi susitikę stebeilijome į 55 veidus? Būtent bendravimas sušildė ir pavertė visą kompiuterio ekraną širdelių jūra. Po prakaitu lietuvaičiai šokdino kitų šalių dalyvius: mokinius ir mokytojus! Nušilę visi trypė klumpakojį. Bijojome – ar pavyks! Kaipgi nepavyks, jei visi išsiilgę judesio, bendravimo ir veiksmo...
Kaip ir kiekvienai mamai savas vaikas mieliausias, taip ir mums buvo labai malonu išgirsti daug gražių žodžių ir pagyrų Ramučių moksleiviams. Turi tie ramutiškiai kažką tokio, kas priverčia nejučia džiaugtis ir didžiuotis jais, o dar kai užsieniečiai negaili gero žodžio! Be konkurencijos, be kirminų kišenėje! Tai mūsų krašto vaikai, kuriantys savo vertybių lobyną, kad perduotų tą patirtį ateities kartoms.
Susitikimą užbaigėme italų koordinatoriaus Giorgio Marsan viltingu pastebėjimu, kad kitas mobilumas spalio mėnesį jau vyks gyvai. Tad, nepykdydami Dievų, visi tykiai tikime ir laukiame...
Projekto koordinatorė Lietuvoje
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokytoja Vita Mėlenienė
