Ukrainietiškų dainų popietė

Gegužės 12 dieną į gimnazijos aktų salę sugužėjo gausus būrys mokinių ir mokytojų pasižiūrėti ir sudalyvauti ukrainietiškų dainų popietėje „Все буде Україна!“, pakeitusioje jau tradiciniu tapusį rusų kalbos renginį, kurio buvo atsisakyta dėl grobuoniško Rusijos karo Ukrainoje. Ši dainų šventė iš įprastos netikėtai virto tarptautiniu projektu, mat sulaukėme viešnių – nuo karo į mūsų miestą atvykusių seserų, profesionalių dainininkių – Irinos ir Genyos Popudrenko. Jas atlydėjo Meno mokyklos mokytoja Jolita Švenienė.

Mokiniai visą mėnesį rinkosi ukrainietiškas dainas ir stengėsi jas išmokti. IA klasė atliko jaudinančią dainą su maldavimu sustabdyti karą, kuriame žūsta nekalti vaikai, IIC - šio karo metu sukurtą sarkastišką dainą „Bairaktar“, IIA-IIB - graudžią ir kartu viltingą dainą apie mamas „Plakala“, IB – „Červona ruta“, III klasės susijungė liaudies dainai „Ty ž mene pidmanula“. Abiturientė Vasarė Brazaitė kartu su renginio viešniomis padainavo optimizmo kupiną dainą apie pavasarį, merginoms akompanavo Meno mokyklos mokytoja Jolita Švenienė. Mokytojų ir svečių daina „Rušnik“ buvo kulminacinė, kai mokiniai iškėlė rankose mobiliųjų telefonų žibintuvėlius. Buvo gražu, jautru ir gera. Paskui abi viešnios padovanojo po savo atliekamą dainą, kurios buvo sutiktos audringais plojimais. Popietės pabaigai visi dainavome Ukrainos karių dainą-karaokė „Oi u luzi červona kalina...“.

Popietės iniciatorė ir organizatorė – rusų kalbos mokytoja Nadiežda Loc, jai mielai padėjo muzikos mokytoja Ilona Naglienė. Renginio tikslas – nors maža dalimi prisiliesti prie šios herojiškos tautos kultūros, pajausti jų dainų skambesį, kalbos unikalumą, tautos optimizmą ir begalinį patriotizmą – pasiektas. Šventės pabaigoje viešnios dėkojo už suteiktą progą joms padainuoti, džiaugėsi mūsų vaikų geranoriškumu, gausiu dalyvavimu, nuoširdžiu palaikymu.

Po renginio prie arbatos ir kavos puodelio artimiau susipažinome su Irina ir Geny. Jos labai mažai kalbėjo apie karo baisumus, tik vieną epizodą papasakojo smulkiau, tačiau tarp pauzių, nutylėjimų, neišsakytų žodžių buvo galima justi tautos tragediją. Atsidėkodamos jos padainavo ukrainiečių „Многая лета“ (lietuviškas atitikmuo „Ilgiausių metų“) ir palinkėjo niekada, jokiomis aplinkybėmis nepatirti to, ką dabar išgyvena ukrainiečiai.