Žygis į 1949 m. Lietuvos partizanų vadų susitikimą

Dar prieš metus šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o šiais metais Vasario 16-osios valstybei jau 101-eri.

    Istorijos tėkmėje buvo ne viena vasario 16-oji, kuri žadino ir įkvėpdavo tautą. Viena iš tokių 1949 metų vasario 16-oji. 1949 m. vasario mėnesį Lietuvos partizanų vadų susitikime buvo įkurtas Lietuvos laivės kovos sąjūdis, kurio vadovybė  Minaičiuose (Radviliškio raj.) priėmė  LLKS Vasario 16-osios Deklaraciją, dar kartą patvirtinusią  Lietuvos laisvės siekio tęstinumą. Šiais metais minime šios deklaracijos 70-metį. Tą proga projekto „Partizanų Lietuva“ rengėjai organizavo dvylika žygių partizanų vadų keliais į Minaičius. Žygiai prasidėjo 2018 metų rugsėjo mėnesį ir kas antrą šeštadienį apėmė vis kitas Lietuvos vietoves. Dvyliktas žygis vyko Radviliškio rajone Minaičių apylinkėse. Šiame 17 kilometrų žygyje dalyvavo grupė mūsų gimnazijos būrelio „Istorijos labirintais“ narių bei mokytojos Violeta Serbintienė ir Alina Vaitkevičienė. Žygiui ruošiamės labai atsakingai. Nagrinėjome istorinę medžiagą, domėjomės informacija apie prieš tai vykusius žygius. Didelį dėmesį skyrėme tautinei simbolikai ir aprangai (ypač avalynei). 

    Vasario 16-ąją nuo pat ryto švietė saulė, mūsų nuotaika buvo pakili. Minaičiuose mus pasitiko daugiau nei 400 žygeivių: įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir net rasių. Žmonių rankose plėvesavo vėliavos.

Prie paminklo  Deklaracijai ir jos signatarams atminti sugiedojome himną ir pradėjome žygį, kurio maršrutas buvo Minaičiai- Paberžiai- Ramoškiai- Balandiškis- Minaičiai. Eidami pažliugusiais šių apylinkių keliukais ir takais, grožėjomės bundančia gamta, dainavome, klausėmės  daktaro Vykinto Vaitkevičiaus pasakojimų apie 1949 metų partizanų vadų susitikimą. Didžiausias iššūkis buvo įveikti patvinusias pievas. Retas iš mūsų žygeivių nesušlapo kojų. Ačiū Eimantui, kuris pasiūlydamas savo pagalbą, padėjo įveikti apsemtas pievas  žygio merginoms. Ilgam prisiminsime atokvėpio valandėlę Balandiškio sodyboje, kurioje 1949 metais taip pat veikė Prisikėlimo apygardos vadovybės būstinė. Čia šildėmės prie laužo, valgėme labai skanią sriubą, klausėmės pasakojimų, dainavome dainas, išmokome naują sutartinę. Po to, įveikę dar keletą kilometrų, grįžome į Minaičius, kur atstatytoje klėtyje apžiūrėjome atkurtą bunkerį  ir jame įrengtą ekspoziciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Grįždami namo kiekvienas iš mūsų dalinomės šios dienos įspūdžiais. Vienus sužavėjo daugybės žmonių  bendrystės jausmas, kiti džiaugėsi daug sužinoję apie mūsų tautos laisvės kovas, visus užplūdo patriotiniai jausmai. Niekas  nedejavo, kad buvo šalta, kad sušlapo kojas, kad pavargo. Namus pasiekėme dainuodami dainas ir deklamuodami eiles. Buvome pakylėti ir laimingi. Valio Ramučių gimnazijos žygeiviams Erikai, Evelinai, Skaistei, Eimantui, Kęstučiui, Mažvydui!  Didžiuojamės Jumis!