Stresas. Kaip sau padėti?

  • Paskelbė : Raimondas Bitinas
  • Paskelbta: 2022-02-18
  • Kategorija: Renginiai

„Stresas“ – šis terminas mokslinėje literatūroje naudojamas nuo XX amžiaus. Iš anglų kalbos („stress“) verčiamas kaip spaudimas, slėgimas, įtempimas, sunkumai. Pirmasis tai aprašė Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye 1936 m. Šiandien šis terminas kasdieninėje kalboje naudojamas, norima apibūdinti įvairią patirtį, kurią sukelia daugybė skirtingų jausmų, kylančių žmogui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ar pernelyg didelių reikalavimų, kai reikia įveikti kokį nors ekstremalų poveikį.

Įtampos ir stresinių situacijų ypač patiria vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniai, kadangi jie ruošiasi egzaminams. Socialinė pedagogė L. Dauparienė atliko Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos IV klasių mokinių anoniminę apklausą „Stresas ir jo valdymo būdai“.  Apklausos duomenys parodė, kad dažnai patiria stresą 67% apklaustųjų mokinių, net 40% mokinių stresas sukelia chronišką nerimą, 44% mokinių pripažino, kad stresas didelę įtaką daro mokymosi kokybei. Gerai, kad 76 % mokinių turi su kuo pasikalbėti apie kylantį stresą.

Vasario 1 d. ir 8 d. gimnazijos IV klasės mokiniai bendravo su Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologe M. Griške. Psichologė papasakojo apie natūralų, neišvengiamą stresą prieš egzaminus. Pateikė nemažai patarimų, kaip jį valdyti, kad jis neužvaldytų žmogaus ir nekeltų panikos. Streso apimtas žmogus jaučia pyktį, nerimą, liūdesį, nuovargį, tokiam sunku susikaupti ir kt.  Atkreipė gimnazistų dėmesį, kad kasdieninis režimas, laiko planavimas, darbų grafikas yra vienas iš būdų išvengti didelio streso. Žmonės, kurie yra spontaniški, lengviau susidoroja su kliūtimis, improvizuoja nepalankiose situacijose ir galbūt mažiau stresuoja. O kruopščiai planuojantys veiklas žmonės ir nepasisekus ar pasikeitus aplinkybėms sutrinka, labiau jaudinasi. Mokiniams, kurie žino ateitį – egzaminus, patarė mokytis po truputį, ruoštis nuosekliai – nepulti visko išmokti paskutinę naktį. Taip pat priminė, kad būtina bendrauti su žmonėmis, kurie susiję su aplinkybėmis (šiuo atveju egzaminais), kuriems pažįstama ši situacija. Tie žmonės gali būti mokytojai, tėvai, draugai. Labai svarbu ramybė, sveika mityba, sportas, kita mėgstama veikla, kuri atpalaiduotų, džiugintų, priverstų negalvoti apie ateities įvykius, kas bus, kaip bus. Jeigu darosi sunku save nuraminti, psichologė siūlo kreiptis į specialistus (Akmenė visuomenės sveikatos biuras), taip pat pasidomėti atnaujintu puslapiu www.pagalbasau.lt, kur skiltyje paaugliams galima rasti informacijos apie emocinę sveikatą, bendravimą, santykius, lytiškumą, patyčias, dažniausius paaugliams atsirandančius psichologinius sutrikimus, priklausomybes. Naujoje skiltyje paaugliai gali atlikti įvairius psichologinius testus, kurie padės įsivertinti savijautą.

Streso, kaip kasdieninio gyvenimo reiškinio, išvengti mums nepavyks. Gyvenimas be judėjimo, įtampos yra neįmanomas, o stresas natūrali viso to dalis. Stresinę situaciją gyvenime yra patyręs kiekvienas žmogus. Gimnazijoje organizuojami susitikimai su specialistais yra svarbūs ir naudingi, kad mokiniai mokėtų susidoroti su vis dažniau kylančiu stresu.

Socialinė pedagogė L. Dauparienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
3. 09.50 - 10.35
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.50 - 10.35
  • 4. 10.55 - 11.40
  • 5. 12.00 - 12.45
  • 6. 12.55 - 13.40
  • 7. 13.50 - 14.35
  • 8. 14.45 - 15.30