Apsilankymas Lukiškių kalėjime

Apsilankymas Lukiškių kalėjime

Spalio 25 d. II-IV klasių mokiniai lankėsi buvusio Lukiškių kalėjimo patalpose. Gimnazistai susipažino su kalėjimo istorija, taisyklėmis, turėjo galimybę pajusti kalinių gyvenimo kasdienybę, lankėsi paauglių kameroje, išgirdo įdomiausias istorijas bei buvo pasiruošę naujoms patirtims. Ekskursija privertė pamąstyti apie savo vertybes ir gyvenimo tikslus. 
Lukiškių kalėjimas - viena seniausių Lietuvos įkalinimo įstaigų. Kalėjimas – unikalus kultūros paveldo objektas Vilniaus centre, kuris yra atnaujintas ir pakeitęs paskirtį. Šiandien kalėjimas įgavo naują dvasią ir kviečia lankytojus atrasti šią paslaptingą vietą bei pajusti jos išskirtinę atmosferą. 
Išvyka į Lukiškių kalėjimą buvo tikrai kitokia, nei visos mūsų klasės ekskursijos. Pačiame kalėjime turėjome gidą, bet toli gražu Lukiškės nepriminė įprasto muziejaus. Manau, kad mūsų grupei labai pasisekė su gidu, nes visą pasivaikščiojimą po kalėjimą mus lydėjo buvęs jo darbuotojas. Gido istorijos, patirtis ir juokeliai ekskursiją padarė dar įdomesne. Pamatėme tikrą kalėjimą, o ne iš filmų. Dabar laukiame progos, kada galėsime nuvykti į naktinį pasivaikščiojimą po kalėjimą. Ugnė A., IIIC klasė.
Apsilankymas Lukiškių kalėjime buvo labai baisus ir sukrečiantis. Bet tai - viena iš geriausių ekskursijų, kurioje esu buvusi. Pats pastatas senas, viduje taip pat viskas aplūžę, sena. Gidė pasakojo, kad ši vieta mėgstama filmų kūrėjų. Viduje gidė mums papasakojo apie to meto žiauriausius kalinius. Ypatingu žiaurumu išsiskyrė paaugliai - jie susigalvodavo daug įvairiausių ir labai žiaurių žaidimų, kurie kėlė man šiurpą besiklausant. Po išgirstų paauglių žiaurių žaidimų tokių kaip „Dviratukas“, „Lėktuvėlis“ norėjau tik greičiau bėgti laukan. Edukacijos pabaigoje pasidarėme „kalinių“ nuotraukas. Andželika, IIIB klasė.
Apsilankymas Lukiškių kalėjime 2.0 buvo įspūdinga patirtis. Vos įžengus po kojomis pasimaišė duobė, kur pareigūnai tikrino mašinas, kad nebūtų įvežama draudžiamų daiktų. Jau vien pamačius kalėjimo sienas apėmė nemalonios emocijos, o patekus ir pamačius vidų tos emocijos tik dar labiau sustiprėjo. Pamačius paauglių kameras ir išgirdus šiurpias istorijas norėjosi kuo greičiau išeiti iš ten, nes net nebūčiau pagalvojusi, kad paaugliai galėtų būti tokie žiaurūs, kaip ir jų žaidžiami sadistiniai žaidimai. Užvaldė tokia baimė, kad teko laikyti draugės ranką… Kitos kameros nors ir nebuvo tokios baisios, bet gidės pasakojimai vis tik patvirtino, kad vieta nors ir neatrodo blogai, gyvenimas ten tikrai nebuvo kaip iš pasakų ar filmų... Visos išgirstos istorijos, net galimybė pabūti pačioje kameroje verčia vis permąstyti gyvenimą.. Kyla pats svarbiausias klausimas, ar tikrai verta nusikalsti ir amžiams sužlugdyti savo ir kitų gyvenimą. Įspūdis buvo nežmoniškai didelis ir išėjus iš kalėjimo tapo lengviau ant širdies, kad esu laisvėje. Supratau, kad tokio gyvenimo nenorėčiau patirti nei kaip kalinė, nei kaip kalinčio asmens šeimos narė. Po šitos kelionės vis dar galvoje sukasi daug minčių. Gyvenime tikrai reikia vertinti tai, ką turi, o apsilankymas tokiose vietose tik dar kartą mums įrodo, kad gyvenimas yra tikras stebuklas. Melinda, IIIB klasė.
Ekskursija Lukiškių kalėjime buvo įdomi ir unikali, paliko gerą įspūdį. Buvo tikrai neeilinė ekskursija. Mums pasisekė, kad gavome labai gerą gidą, kuris įtaigiai papasakojo apie kalėjimo gyvenimą. Sužinojome, kad mūsų gidas buvo Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojas, kuris mums papasakojo, kaip viskas ten buvo iš tikrųjų, kad tai, ką matome filmuose, visiškai neatitinka realybės. Labiausiai patiko tai, kad ši ekskursija buvo visai kitokia nei muziejuose, kuriuose teko lankytis, kur labiau buvo perteikiamos istorinės žinios, o čia buvo gyvas pasakojimas, momentais net su humoru, o tai tik labiau sustiprino įspūdį. Loretis, IIIB klasė.
Apsilankymas Lukiškių kalėjime paliko didelį įspūdį. Vos įžengus į kalėjimo vidų, apėmė tikrai nemalonus jausmas. Įsiminė visos istorijos, kurias pasakojo gidas ir jos išliks atmintyje tikrai ilgam. Turėjom galimybę pabūti uždaryti kalėjimo kameroje dvi minutes. Per tas dvi minutes aplankė įvairiausios emocijos: nuo linksmų iki labai liūdnų. Išėjus iš kalėjimo, buvo tik viena mintis -  vertinti tai, ką turime gyvenime. Lavija, IIIB klasė.
Buvo labai įdomu, nes nelabai įsivaizdavau, koks yra gyvenimas kalėjime. Buvo ganėtinai šiurpu vaikščioti ir suprasti, kad dabar tuščios kameros seniau buvo pilnos nuteistųjų. Po ekskursijos atsirado noras labiau pasidomėti visomis istorijomis apie Lukiškių kalėjimą. Juneta, IIIB klasė. 

Mokinius lydėjo mokytojos Vita Pocienė ir Indra Tijūnaitienė