Noriu eiti į mokyklą?

Mokymas ir mokymasis mokykloje – tai viena iš sričių, kurioje dėl įvairiausių priežasčių nuolat vyksta permainos. Ugdymo procesą stengiamasi paversti labiau įtraukiančiu, visa aprėpiančiu ir patraukliu mokiniams. Kita, glaudžiai su ugdymo rūpesčiais susijusi problema – ankstyvasis mokyklos palikimas. Siekiant stiprinti mokinių norą lankyti mokyklą, didinti mokymosi motyvaciją ir šalinti kitas su ankstyvuoju mokyklos palikimu susijusias priežastis, įvairiose Europos šalyse imta kurti ir vykdyti įvairius projektus.

Ne išimtis ir mūsų mokslininkų bei pedagogų patirtis, kuri rodo, kad vienas iš perspektyviausių ugdymo būdų – patirtinis mokymas ir mokymasis. Norėdami plėtoti patirtinio mokymo taikymą mokyklose, kuris kaip strateginis siekinys prisidės prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos, pasitelkėme meninį ugdymą (teatrą). Išsikeltam tikslui pasiekti, vykdome 2 m. trukmės projektą OFF-BOOK pagal Erasmus+ programą (projekto pradžia – 2017 m. ruduo). Į projektines veiklas įsitraukė 8 partneriai iš 3 šalių: Lietuvos, Italijos ir Rumunijos. Bendradarbiaudami su mokslininkais, pedagogais ir teatrų edukatoriais, sukūrėme metodinę priemonę – Patirtinio - meninio ugdymo vadovą pedagogams, kurį sudaro 4 dalys:

• Pirmojoje dalyje nagrinėjome mokyklos nebaigimo priežastis, analizavome statistinius duomenis, taikydami lyginamosios analizės metodą, atskleidėme mokyklos nebaigimo situaciją tarpkultūriniu aspektu.
• Antrojoje dalyje pristatėme patirtinio mokymo ir mokymosi modelį, aprašėme jo taikymo mokykloje ypatumus, išryškinome modelio privalumus ir atkreipėme dėmesį į trūkumus.
• Trečioji dalis skirta bendram patirtinio - meninio (teatro) mokymosi įrankio kūrimui. Pavieniuose skyriuose aptariama: teatrinės veiklos struktūra, Teatro laboratorijos (TL) metodai kaip patirtinio mokymosi ir socialinių įgūdžių formavimo pagrindas, Teatro laboratorijos taikymo mokykloje procesas (planavimas, grupių sudarymas, organizavimas ir refleksija).
• Ketvirtą dalį skyrėme Teatro laboratorijų praktiniams taikymo atvejams, jų metodikos pristatymui. Pateikėme 2 pavyzdinius Teatro laboratorijų užsiėmimų aprašus ir 15 metodų, kuriuos mokytojai galės taikyti dirbdami su mokiniais.

Nuo rudens Teatro laboratorijos jau vyksta 22-jose projekte dalyvaujančiose mokyklose (7 Lietuvos, 7 Italijos ir 8 Rumunijos). Lietuvoje Klaipėdos Lėlių teatro edukatoriai rugsėjo – gruodžio mėnesiais turėjo 10 susitikimų - filmavimų su 7 mokyklų pedagogais ir jų mokiniais.

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti gerąja patirtimi. Klaipėdos lėlių teatro vadovės Aušros teigimu, mokiniai aktyviai įsitraukia į veiklas ir jau pastebimi teigiami rezultatai:

„Nors vaikų reakcijos įvairios – jie aktyviai dalyvauja veiklose, siūlo idėjas, kuria. Pasitaikė vaikų, kurie buvo labiau užsidarę, atsiskyrę nuo grupės, pasyvūs. Mokytojos pastebėjo, kad mokiniai, kuriems taikoma adaptuota mokymosi programa, dalyvaudami Teatro laboratorijose, pradėjo lengviau įsitraukti į mokymosi bei kitas veiklas, atviriau bendrauti. Vaikai pasakojo, kad mokykloje jaučiasi saugiai, stengiasi draugauti, padėti vieni kitiems, ir visuomet laukia tos dienos, kai žino, kad bus Teatro laboratorijos, kuomet galės nevaržomai bendrauti ir mokytis vieni iš kitų patirties“.

Vykdomo projekto įspūdžiais dalinasi ir apie pirmuosius pokyčius pasakoja Klaipėdos S. Dacho progimnazijos mokytoja Algimanta:

„Ką pastebime darbo metu? Kadangi taikome skirtingus Teatro laboratorijos metodus — lyderiaujame, be to, leidžiame patiems mokiniams interpretuoti ir atlikti metodus taip, kaip jie supranta, nes jų požiūriai ir pojūčiai kartais skiriasi nuo pedagogo. Paskui dalinamės patirtimi, įspūdžiais. Ir kuo toliau, tuo labiau mokiniai atsiveria darbui ir bendravimui.

Turime dvi grupes – pirmadienio ir trečiadienio. Trečiadienio grupėje dirbame kartu su teatro mokytoja. Iki Teatro laboratorijos mokiniai manęs nepažinojo, todėl teko juos „prisijaukinti“ – juokiasi mokytoja. - Dar keli pavyzdžiai. Grupėje buvo labai ryškus lyčių susiskirstymas (mergaitės ir berniukai nenoriai dirbo komandose), taip pat kelių mokinių atsiskyrimas nuo kolektyvo, kurie tik stebėjo veiklas. Ar kas nors pasikeitė po 12-os Teatro laboratorijos susitikimų? Akivaizdžiai — neliko priešiškumo tarp mergaičių ir berniukų (jie noriai dirbo kuriant istorijas (metodas Nr.9), ar buvo draugiški atliekant užduotis (metodas Nr.4). Vienas berniukas, kurio mokiniai šalinosi, jau drąsiau įsitraukia į veiklas, mokiniai jį noriai priima, o mergaitė, kuri dar ir dabar atsisako dalyvauti veiklose, jau pradėjo domėtis ir klausinėti, kaip vienas ar kitas metodas veikia. Akivaizdu, kad susidomėjimas ir noras įsitraukti į darbą, nors ir nedrąsus, jau gimsta“.

Teatro laboratorijos užsiėmimus ir filmavimą tęsime iki gegužės mėnesio, o 2019 rudenį pateiksime vaizdinę metodinę priemonę pedagogams bei visiems, kurie domisi ugdymo naujovėmis Lietuvoje ir Europoje.

Tikimės, kad abejonės bus išsklaidytos. Noriu eiti į mokyklą? – Taip.

Oficialus projekto tinklalapis: https://off-book.pixel-online.org/index.php

Autorė: Klaipėdos Universiteto lekt. dr. GIEDRĖ STRAKŠIENĖ