Spektaklis „Įsilaužėlis“

Vasario 13 dieną Ramučių gimnazijos mokiniai turėjo galimybę pamatyti spektaklį jaunimui "Įsilaužėlis".  Tai - kultūros paso renginys. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė. Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skamba hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. 

„Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį privertė paauglius,  mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Mano, kaip mokytojos, pirma mintis buvo: va dabar man tai jau tikrai klius nuo kolegių, kad taip gyriau ir rekomendavau šį spektaklį. Reikėjo šiek tiek laiko akims, ausims apsiprasti su tuo, ką regi ir girdi scenoje. Mums, suaugusiems, ko gero ilgiau nei mokiniams... Kuo toliau, tuo labiau spektaklis įtraukė. Stebėjau jį mamos, mokytojos, žmogaus akimis. Mamos akimis buvo skaudžiausia stebėti. Mokytojos - labai daug bejėgiškumo, kad kiek mes daug nežinome, ką patiria, išgyvena mūsų mokiniai. Žmogaus - kiekvienas turbūt šiame spektaklyje įžvelgėme dalelę savęs, savo skausmingų išgyvenimų, pasirinkimų. Tai spektaklis, kurį pamatai ir jis palieka pėdsaką tavo mintyse, jausmuose. Esu labai dėkinga, kad mokiniai taip pat pasidalino savo įspūdžiais. 

„Įsilaužėlis” - tai autoriaus Matso Wahlio parašytos knygos, kuri virto spektakliu pavadinimas. Romanas vien savo pavadinimu patraukia akį ir suintriguoja žiūrovą. Po spektaklio turėjome unikalią galimybę pakalbėti su aktoriais ir režisiere Agne Sunklodaite, būtent ji ir atskleidė,kodėl ir kaip kilo idėja sukurti ir parodyti jaunimui tokį spektaklį. Aptarėme ir šiais laikais aktualias problemas ir jų galimus sprendimus. Spektaklio metu visi, kurie jį matė, mano nuomone, galėjo įžvelgti bei atpažinti juos ar jų pažįstamus kamuojančias problemas ar skausmingus išgyvenimus...Viskas atrodė taip realu, tikra ir įdomu, kad kartu patyrėme tokius pat jausmus kaip ir aktoriai ar knygos veikėjai. Visas veiksmas sukosi paauglių kasdienybėje, o kiekvienas pasirinkimas ar poelgis kaip ir dabar lėmė tam tikrus veiksmus ir jų atoveiksmius. Spektaklyje atsiskleidžia draugystės, tiesos ir meilės svarba, parodo, jog kiekvienas iš mūsų nori suprasti ir būti suprastu, nori mylėti ir būti mylimu, tad dar kartą nuoširdžiai norėčiau tarti AČIŪ už šį puikų reginį, už akimirkas, kurios leido apmąstyti savo poelgius ir tolimesnius veiksmus. Ačiū visiems, kurie bent maža dalele prisidėjo prie šio spektaklio!

Atrodo tiek daug norėčiau papasakoti apie šį spektaklį, bet niekaip nerandu tam tinkamų žodžių, nuoširdžiai pasakius, tai jis mane šokiravo, bet gerąją to žodžio prasme“. Karolina

„Spektaklis ,,Įsilaužėlis” man kaip jaunam žmogui buvo kažkas tokio. Aš supratau, kad esu ne viena kuri patiria sunkumų, ne viena kuri turi problemų su šeima ar draugais. Pradėjau suprasti, kad tai yra normalu, tik reikia visą tą sukeliama tuštumą užpildyti. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, bet šį kartą aš ne apie tai. Šio spektaklio pagalba supratau, kaip yra svarbu prieš ką nors darant pagalvoti ir apie tai kaip paveiks mano veiksmai kitus. Niekada negali galvoti vien tik apie save, niekada. Po spektaklio turėjome ir pokalbį su režisiere bei aktoriais. Kokie nuostabūs žmonės, atrodė jog jie visiškai pilnai supranta kiekvieno iš mūsų, paauglio, gyvenimą. Jie taip gražiai priėmė mūsų istorijas, mūsų susidūrimus su patyčiomis bei kitas problemas kurias patiriame ir papasakojo savo istorijas, kai jie buvo jauni ir kaip jiems sekėsi dorotis su tokiomis pat problemos. Tuo metu ,bent aš, jaučiausi kalbant su draugais, labai artimais kuriems gali pasakyti viską ir jie kartu su tavimi pastovės, pastovės kaip siena.“ Emilija

 „Spektaklis buvo „kitoks". Nuo pat pradžių įtraukė žiūrovą. Taip, pradžioje atrodė keistokas, tačiau kuo ilgiau žiūrėjau, tuo įdomiau man buvo. Labai įdomiai perteikiamos emocijos ir šiaip labai įdomia forma sukurtas spektaklis, kuris palietė labai daug skaudžių temų. Po spektaklio turėjome galimybę pasikalbėti su pačiais aktoriais ir spektaklio režisiere. Kaip žmonės jie labai šilti, atsakė į visus klausimus, pasidalino savo patirtimi ir net davė mums įvairių patarimų. Tikrai nesigailiu taip praleidusi laiką. Daug ko išmokau ir dabar galiu dalintis tuo su kitais.“ Regina

„Stebėdama spektaklį „Įsibrovėlis“ negalėjau nuleisti akių nuo veiksmo scenoje. Tikriausiai todėl, nes dažnai prigaudavau save netikint, jog sėdžiu salėje ir žiūriu spektaklį. Tai man buvo per tikra. Dauguma spektaklio scenų buvo tokios artimos savo jausmais, elgesiu, situacijomis, jog kartais pagalvodavau: kaip baisu, jog žmonės turi tai išgyventi. Manau, jog temos, kurios buvo paliestos spektaklio metu yra ypač aktualios šių laikų jaunimui ir ne tik. Jos privertė mane suprasti, į kokį chaosą gali patekti žmogus, ieškodamas savo kelio. Didelį įspūdį padarė ir lėlės, kurios buvo naudojamos kaip spektaklio veikėjai, kuriuos valdė patys pagrindiniai aktoriai. Buvo įdomu stebėti, kaip jie šnekasi su lėle lyg ji būtų gyvas žmogus. Po spektaklio turėjome galimybę susipažinti ir pabendrauti su aktoriais. Buvo keista matyti juos visai kitokius nei scenoje. Nors jie ir turėjo savy kažkokią dalelę įkūnyto personažo, tačiau atrodė visai kitaip. Manau, tai tik įrodo jų profesionalumą ir gebėjimą įsijausti į vaidmenį.“ Deina

„Spektaklis labai sudomino ir parodė daugelio paauglių gyvenimo sąlygas ir kaip jie sugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio. Vaidinimas man paliko didelį įspūdį ir jo aktoriai turėjo prisitaikyti, įsijausti į savo vaidinamus personažus. Aktoriai draugiškai bendravo su žiūrovais, pakvietė po vaidinimo pasilikti ir aptarti matytą spektaklį. Tad spektaklis ir aktoriai buvo nerealūs.“ Justas

"Žinojau, kad spektaklis patiks nuo pirmos scenos, nes aktoriai spinduliavo energija ir linksmumu". Eglė